kaptūras

×kaptū̃ras (l. kaptur) sm. (2) 1. žr. koptūras 1: Prikroviau malkų pilną kaptū̃rą, kad išdžiūtų Vj. Padėk autskarius ant kaptūro, tai išdžius Pnm. Degtukai guli ant kaptūro Ign. Vaikai nuo pečiaus žiūri pro kaptūrą Žmt. Mūsų pečiaus yra labai žemai kaptūras, traukdama puodus kas kartas prasimušu galvą Ps. 2. Švnč, BzB292 žr. koptūras 4: ^ Sėdi bobutė in krūmelio raudonu kaptūreliu (uoga) Tvr. Po kaptūrù, po vyro natūra (ištekėjusi klauso vyro) Prng.